NAME SUNAUDOTOS ŠILUMOS ENERGIJOS PASKIRSTYMAS NE ŠILDYMO SEZONO METU

Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo įvade (šilumos punkte) įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Gyventojai moka tik už šiuo prietaisu suskaičiuotą šilumos kiekį.

 

Ne šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai. Daugumai daugiabučių namų šilumos paskirstymui taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) sudarytas ir patvirtintas naujos redakcijos šilumos paskirstymo metodas Nr.4.  

Name sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  rodmenis. Šį vandens kiekį padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vienam vandens kubiniam metrui pašildyti, gaunamas visas name tą mėnesį sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti. Iš viso name sunaudoto šilumos kiekio atimama šiluma karštam vandeniui paruošti, o likusi šiluma cirkuliacijai dalinama iš butų skaičiaus.

Name sunaudoto šilumos kiekio balansas:

                    45 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis yra 10 000 kWh/mėn. (10 MWh). Šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad visas namas sunaudojo 70 m³ vandens ir karštam vandeniui ruošti suvartojo - 3570 kWh šilumos (70 m³ x 51 kWh/m³; čia – 51 kWh/m³ - Komisijos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Iš viso šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, gaunama šiluma karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukams“), kuri proporcingai paskirstoma butų skaičiui (10 000 - 3570 : 45 =142,88 kWh/butui). Už „ karšto vandens sistema“ („gyvatuką“), kiekvienas daugiabutis namas kiekvieną mėnesį moka už skirtingą šilumos kiekį.

 

Kaip paskirstoma šiluma butui ne šildymo sezono metu:

 

Kaip aukščiau minėta, suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 3570 kWh, tačiau 45  butų  namo gyventojai deklaravo tik 60 m³ karšto vandens kiekį, kuriam paruošti buvo sunaudota (60 m³ x 51 kWh/m^{3 -} ) -3060 kWh šilumos ; 51 – kWh/m³ Komisijos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti.

 Vadovaujantis Komisijos naujai sudarytais ir patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, susidaręs  šilumos kiekio skirtumas  karštam vandeniui paruošti yra nepaskirstyto karšto vandens šiluma. Šis skirtumas (3570 – 3060 = 510 kWh) yra proporcingai padalijamas buto (patalpų) plotui.

 

Taigi sąskaitose- pranešimuose atsiranda papildoma atskira eilutė „Nepaskirstyto karšto vandens šiluma“. Pakankamai dažnai bus atvejų, kai šioje eilutėje galutinė suma bus su minuso ženklu. Taip įvyks dėl to, kad visi namo karšto vandens vartotojai bus deklaravę didesnį karšto vandens kiekį negu iš tikrųjų tą mėnesį namo karšto vandens ruošimo įrenginiais paruoštas karšto vandens kiekis. Šiuo atveju galutinė vartotojo mokama suma sumažės.

 

Apskaitos ir realizacijos tarnyba