Mažeikių Šilumos Tinklai

1.   ŠILUMOS PASKIRSTYMO DAUGIABUČIAME NAME ŠILDYMO SEZONO METU PAVYZDYS

Namas:          45 butų.

2327 m² namo bendro šildomo ploto.

Name įrengta karšto vandens cirkuliacija su „gyvatuku“.

Šilumos kiekis vienam „gyvatukui“ per mėnesį – 160kWh.

1m³ karšto vandens pašildymui sunaudota šiluma – 51 kWh/m³.

Šilumos kaina – 0,2598 + 5% PVM Lt.

Šilumos sunaudojimas name per š.m. sausio mėn. – 52000 kWh (šilumos apskaitos prietaiso parodymai namo šilumos punkte).

Namas deklaravo 100m³ karšto vandens mokėdami gruodžio mėnesio sąskaitą sausio mėnesyje.

Šilumos paskirstymas

45 butai x 160 kWh (1 gyvatukui) = 7200 kWh.

100 m³ x 51 kWh = 5100 kWh.

Šilumos kiekis, tenkantis šildymui:

52000 – (7200 + 5100) = 39700kWh.

Šilumos kiekis, tenkantis 1m² bendrojo ploto:

39700 : 2327 = 17,06 kWh

Kaina 1m² šildomo ploto:

17,06 x (0,2598 + 5% PVM) = 4.65 Lt/m2.

Jeigu buto plotas m² apie:

1 kambario: 35 x 4.65 = 162,75 Lt

2 kambarių: 50 x 4.65 = 232,50 Lt

3 kambarių: 64 x 4.65 = 297,60 Lt

4 kambarių: 80 x 4.65 = 372,00 Lt

Kaip matome iš pavyzdžių, paskirstant šilumos kiekį būtinas komponentas – karšto vandens kiekis sunaudotas name. Kad objektyviau paskirstyti šildymą už einamąjį mėnesį, vartotojai privalo deklaruoti karšto vandens sunaudojimą, apmokant praėjusio mėnesio sąskaitą. Toks paskirstymo principas taikomas ir kitose šilumos tiekimo įmonėse.

Kada pradedamas ir baigiamas šildymo sezonas ?

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija.

Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 °C, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10 °C.

Savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytų įstaigų pastatų (vaikų darželių, lopšelių, mokymosi įstaigų, ligoninių ir pan.) šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu.

Šilumos vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų higienos normų.

Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju ?

Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su šilumos tiekėju reikia sudaryti:

Buto savininkui arba nuomininkui:

pasikeitus patalpų savininkui (nuomininkui);

pasikeitus buto bendram naudingam plotui;

pakeitus buto paskirtį į negyvenamąją patalpą (įrengus parduotuvę,

įmonę ir pan.),

taip pat jei nepakeitus patalpų paskirties joje vykdoma komercinė veikla;

kai teismo sprendimu padalijamas butas.

negyvenamųjų patalpų savininkui:

pasikeitus patalpų savininkui;

pasikeitus įmonės pavadinimui;

pasikeitus patalpos bendram naudingam plotui.

Iki kada gyventojai turi apmokėti praėjusio mėnesio sąskaitas?

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos,skaičiuojami delspinigiai.

Ką daryti, jeigu įsiskolinote ?

Pateiktą sąskaitą turite apmokėti iki mėnesio pabaigos. Jeigu mokėsite sąskaitoje nurodytą sumą, niekada neturėsite skolų.

Jei susidūrėte su finansiniais sunkumais ir negalite apmokėti pateiktos sąskaitos, nedelskite. Apsilankykite mūsų bendrovės apskaitos ir šilumos realizacijos tarnyboje. Aptarsime iškilusias problemas ir pasiūlysime Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Susitarimo laikantis, išvengsite nemalonumų.

Primename, kad jeigu Jūsų skola didesnė už dviejų mėnesių priskaitymą mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kompensacija už būsto šildymą ir karštą vandenį bendra tvarka neskaičiuojama. Tik sudarius skolos grąžinimo sutartį, galėsite kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybę dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį skyrimo. Vykdant sutartį, kompensacija bus skaičiuojama.

Daugiabučių namų butų savininkai, išnuomoję savo butus, turėtų periodiškai patikrinti, ar nuomininkai laiku sumoka už paslaugas, nes nereti atvejai, kai apie susidariusią skolą sužinoma tik tada, kai pateikiamas pareiškimas teismui.

Abejingumas skolai ir delsimas Jums suteiks rūpesčių ir papildomų išlaidų. Dėl Jūsų skolos išieškojimo bus pateiktas pareiškimas teismui. O tai papildomos išlaidos- delspinigiai, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika.Ar pasinaudosite mūsų siūloma galimybe geranoriškai ir taikiai išspęsti dalį problemų, priklauso tik nuo Jūsų. Mes pasirengę Jums padėti.

Kas lemia sąskaitos už šildymą dydį?

Didžiausią įtaką gaunamoms sąskaitoms už šildymą daro didėjanti dujų kaina. Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, įtakojantis sąskaitų už šildymą dydį. Galimi atvejai, kai net sumažėjus perkamų dujų kainai, o tuo pačiu ir šilumos energijos kainai, sąskaita už praėjusį mėnesį suvartotą šilumos energiją vis tiek bus didesnė nei tuomet, kai šilumos kaina buvo didesnė. Ir tai visiškai nepriklausys nuo šilumos tiekėjo valios – tam įtaką daro kitas svarbus veiksnys – lauko oro temperatūra.

Kuo šaltesnė lauko oro temperatūra, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tam pačiam gyvenamųjų patalpų temperatūros lygiui pasiekti.

Vartotojai dažnai skundžiasi, kad esant vienodai šilumos kainai, vienodam gyvenamųjų patalpų plotui ir vienodai lauko oro temperatūrai, vienas vartotojas sumoka daugiau negu kitas. Šiuo atveju be šilumos kainos ir lauko oro temperatūros, suveikia dar vienas svarbus veiksnys – gyvenamųjų patalpų šilumos energijos izoliacija, arba sugebėjimas nešvaistyti šilumos.

Šilumos suvartojimas labai priklauso nuo namo kvadratūros, skirtingo namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t.y. ar namas senos statybos, ar naujos, ar jis yra renovuotas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2010 m. duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu (kai šiluma suvartojama „nešildant oro“) pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis – 55,7 proc. šalies daugiabučių namų yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija. 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai – katastrofiškai aukšti.

Visgi ne tik namo renovacija yra vartotojų turima galimybė sumažinti neefektyvų šilumos vartojimą. Tvarkingi buto langai, apšiltintos sienos, baldais ir užuolaidomis neuždengti šildymo įrenginiai, net laiptinių durų uždarymas taip pat leidžia sumažinti neefektyviai naudojamą šilumos kiekį, o tuo pačiu ir sąskaitas už šilumos energiją.

Ką daryti jei vonioje nešyla ,,gyvatukas“ arba žema karšto vandens temperatūra?

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešę stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai. Todėl daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas-vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.

Ar reikia mokėti už šildymą, jei butas atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos?
Kadangi centralizuotai tiekiama šilumos energija naudojama ne tik butų, bet ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui, todėl net ir atjungus savo buto šildymo įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpose suvartojamą šilumos energiją (Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Bendrojo naudojimo patalpose suvartota šiluma apskaičiuojama vadovaujantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (2005-07-22 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-41), ir paskirstoma visiems gyvenamojo namo vartotojams (butų savininkams) proporcingai jiems priklausančių patalpų bendrajam naudingam plotui, nepriklausomai nuo to ar patalpų šilumos įrenginiai yra prijungti ar atjungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos.

Ar kaimynas, savo bute įsirengęs didesnius radiatorius arba šildomas grindis nuo rankšluosčių džiovintuvų nepažeidžia įstatymų ir kitų namo gyventojų teisių?  Kur kreiptis?

Dažnai gyventojai net ir žinodami, kad kaimynai savivaliauja keisdami buto šilumos įrenginius, nesiima jokių veiksmų. Visų pirma todėl, kad nežino, kokias institucijas turėtų informuoti apie pažeidimus. Dalies gyventojų įrengiami papildomi radiatoriai, nestandartiniai „gyvatukai“ ar grindinis vonios šildymas trukdo palaikyti komfortišką temperatūrą kaimynų butuose. Taip atsitinka todėl, kad į pastarųjų radiatorius nebepatenka projekte numatytas šilumos kiekis. Tai lemia žemesnę patalpų oro ar tiekiamo karšto vandens temperatūrą. Taisyklėse toks atvejis taip pat yra numatytas. Visų pirma įtaręs, kad šildymo sistema buvo išbalansuota, veiksmų turėtų imtis prižiūrėtojas. Kontroliuodamas gyventojus, savavališkomis įrenginių rekonstrukcijomis išbalansuojančius šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, prižiūrėtojas turi teisę apžiūrėti privatiems savininkams priklausiančių butų įrenginių būklę. Apie būsimą apžiūrą gyventojai turi būti įspėti raštu.
Ką daryti,norint išvykti ilgesniam laikotarpiui,kad nesant neiškiltų problemų:

- Nurodykite Jūsų namo vidaus sistemas prižiūrinčiai įmonei, į ką būtų galima kreiptis, jei Jums nesant Jūsų bute įvyktų avarija (pratrūktų vamzdis ar pan.) – t.y. padiktuokite jiems telefoną kontaktinio asmens, kuriam paliekate saugoti buto raktus.

- Padenkite įsiskolinimus už “ Mažeikių šilumos tinklai “ paslaugas, jei tokių yra – ir jei ketinate būti išvykę šildymo sezono metu, sumokėkite avansu už šilumos teikimo paslaugas, kad Jums nesant per keletą mėnesių nesusidarytų didelis įsiskolinimas.

Naudodamiesi “ Mažeikių šilumos tinklai “ el. sąskaitos vartotojams, galite mėnesines sąskaitas peržiūrėti ir būdami užsienyje – o naudodamiesi interneto bankais galite jas apmokėti. Jei ruošiatės taip daryti, avanso prieš išvykstant mokėti nėra reikalo.

Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta ?

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18^oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakyti nusiskundimus.

Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas. Jei esate tikri, kad Jūsų butas pakankamai apšiltintas, tačiau kambariuose temperatūra vis tiek nesiekia 18^oC, būtinai kreipkitės į namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją ir išsakykite savo nusiskundimus.

Kokia temperatūra turi būti gyvenamosiose patalpose?
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymą Nr.Nr.V-479 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 42:2004 Gyvenamųjų pastatų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos parametrų temperatūra turi būti:

Pakankama šiluminė aplinka tai tokia aplinka kuri nekenkia sveikatai bei nesukelia jos sutrikimų.

Už ką atsakinga UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ?

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, kaip šilumos energijos tiekimo įmonė, atsako už nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą iki namo įvado.

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojams termofikacinio vandens tiekimo temperatūrinius grafikus sudaro taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus temperatūra +18^oC. bei higienos normas atitinkanti karšto vandens temperatūra.

Namo įvade, esantis šilumos centras yra aptarnaujamas gyventojų pasirinkto šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir jo pareiga pateikti į butus higienos normų reikalavimus atitinkančią šilumą bei karštą vandenį. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose ar netinkamos kokybės karštu vandeniu UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas aptarnaujanti įmonė ar fizinis asmuo, užsiimantys šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra bei turintys atitinkamus leidimus.

Ką daryti, jei dingo karštas vanduo

Karšto vandens tiekimas gali laikinai sutrikti dėl keleto priežasčių:

1. Kaimynas keičia vonios įrangą ir trumpam atjungė karštą vandenį visai laiptinei.
2. Įvyko didesnė ar mažesnė avarija namo vidinėje karšto vandens tiekimo sistemoje.
3. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atlieka kasmetinius šilumos trasų bandymus.

Netikėtai nutrūkus karšto vandens tiekimui, pirmiausia reikėtų kreiptis į Jūsų namą prižiūrintį šilumos specialistą (darbo valandomis) arba avarinę tarnybą (bet kuriuo paros metu) bei informuoti apie situaciją. Mūsų įmonės darbuotojai Jums turėtų paaiškinti susidariusią padėtį bei nurodyti po kiek laiko karšto vandens tiekimas Jūsų butui turėtų būti atkurtas.

Kas reglamentuoja vartotojų atsijungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo?

Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines  sistemas).
Detali atsijungimo nuo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų tvarka nustatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 79-94, 250-264 punktuose.

Kas tai yra legioneliozė?

Legioneliozė tai ūminė užkrečiamoji liga.

Paplitimas aplinkoje: legionelės plačiai paplitusios ir aplinkoje: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, naudojamai kvėpavimo takų gydymui.

Užsikrėtimo pavojus: legioneliozės rizikos zonos, t.y. vietos, kuriose gali susidaryti vandens lašai (aerozoliai).

Užsikrečiama oro lašeliniu būdu (kvėpuojant oru, kuriame yra bakterijomis užkrėsto aerozolio). Galimas ir tiesioginis sukėlėjo patekimas į kvėpavimo takus (kvėpavimo takų gydymo metu). Iki šiol atlikti tyrimai parodė, kad žmogus nuo žmogaus užsikrėsti negali. Šia liga gali susirgti įvairių amžiaus grupių žmonės, bet dažniau – vyresnio amžiaus asmenys. Dažniau legionelioze serga vyrai (profesiniai rizikos faktoriai: statybos, žemės ir santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis). Dėl susilpnėjusio imuniteto didelis pavojus susirgti šia liga yra ligoniams, besigydantiems ligoninėse, atliekant įvairias vandens procedūras.

Sukeliamos ligos: legionelių liga (legionelinė pneumonija) inkubacinis periodas: 2-10 dienų. Pakyla aukšta temperatūra (40°C), viduriavimas, vėmimas, sąmonės sutrikimai, pasireiškia plaučių uždegimo reiškiniai: sausas kosulys, skausmas krūtinėje. Mirtingumas: 15-60%. Suserga apie 5% užsikrėtusių.
Pontiako karštligė savaime praeinantis susirgimas, kuriam būdingas karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, sausas kosulys. Inkubacinis periodas: nuo kelių valandų iki dviejų parų. Ligoniai pasveiksta negydomi per 25 dienas. Pneumonijos požymių nebūna.

Legioneliozės profilaktika tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Įstaigų, kuriuose yra oro kondicionieriai, aušintuvai, kompresorinės, dušinės, baseinai, medicininė aparatūra, vadovai turėtų atkreipti dėmesį į šios ligos prevenciją. Pramonės įmonės, mėsos kombinatai taip pat gali būti legionelių bakterijų kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose, gausiai naudojant vandenį bei vandeninį aerozolį, susidaro palankios sąlygos daugintis šioms bakterijoms.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija. Legionelos bakterijų dauginimuisi palankiausios sąlygos susidaro, kai vandens temperatūra yra nuo 20 iki 45°C, todėl karšto vandens temperatūra turėtų būti 50 – 60°C, o šalto vandens temperatūra žemesne nei 25°C. Negalima leisti vandeniui užsistovėti sistemose, reikia valyti dušų galvutes, aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose, valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus, karšto vandens sistemas dezinfekuoti po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną.

Kas yra dienolaipsniai ?

Turbūt esate pastebėję, kad skirtingais metais tą patį mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Taip yra todėl, kad pastatų šildymo sąnaudas smarkiai įtakoja klimatinės sąlygos.

Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius – jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai paskaičiuojami laikotarpio trukmę, matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo.

Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2010 ir 2011 metų sausio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2010 metų sausį buvo -11,0°C; o 2011 metų sausį -32°C. Laikydami, kad patalpose buvo +18°C, tai dienolaipsnių bus:

a) 2010 m. sausio mėn. ((18°C – (-11,0°C))*31 para = 899,0 DL (dienolaipsniai);

b) 2011 m. sausio mėn. ((18°C – (-3,2°C)*31 para = 657,2 DL (dienolaipsnių).

Iš šių dienolaipsnių santykio (899,0 : 657,2 = 1,37) skaičiuojame, kad 2010 m. sausio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,37 karto daugiau šilumos, lyginant su 2011 m. sausio mėnesiu.

Kada pradedamas ir baigiamas šildymo sezonas ?

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija.

Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 °C, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10 °C.

Savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytų įstaigų pastatų (vaikų darželių, lopšelių, mokymosi įstaigų, ligoninių ir pan.) šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu.

Šilumos vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų higienos normų.

Klausimų – atsakymų skyrelį parengė apskaitos ir realizavimo tarnyba.